Ožiaragis prasideda su žiemos saulėgrįža, kada Šviesos trukmė ilgėja, o Tamsos – trumpėja. Tai laikas, sutampantis su europiečiams įprastais Naujaisiais metais, vadinasi, savaime tampantis svarbia atskaita, kada vienam etapui pasibaigus prasideda kitas. Tai rezultatų už gyvenimą suvedimo laikas.

M.K.Čiurlionis. Saulė eina Ožiaragio ženklu, 1906/7 m.

          Kiekvienas žmogus turi jo karmos nulemtą gyvenimo trukmę, tačiau kasmet Saulei keliaujant Ožiaragiu vis įgyja galimybę naujai pažvelgti į savo tikslus ir gyvenimą, kad evoliucionuotų. Deja, įnirę į kasdienių rūpesčių verpetą daugelis nepasinaudoja tomis galimybėmis.

Realiai į save gali pažvelgti tiktai tinkamai visų kitų Zodiako ženklų pamokas išmokęs žmogus. Jeigu jau taip yra, vadinasi, jis savo gyvenime vadovavosi ir vadovaujasi aukščiausiais tikslais, matydamas juose gilią prasmę. Materijos reikalavimuose įklimpusio žmogaus tikslai išskirtinai materialūs. <...> Vėžio pamokų neišmokus, negalima pasinaudoti Ožiaragio suteikiamomis galimybėmis – pro prasivėrusius Dangaus vartus įeiti. Tas, kuris pro juos praeina, nebegali dėl kitų nedirbti, visas savo galimybes ir sugebėjimus naudodamas, nes jis Didžiojo Kosminio Kūno dalimi pasijunta.

Tas, kuris dėl savo materialios būties kovoja ir dirba, savo šeimai (Vėžys) ir asmeninei karjerai (Ožiaragis) pirmenybę ir prasmę teikia, nieko net nežino apie Dangaus atsivėrimo galimybę.

            Tas, kuriam jo kančiomis ir nauju supratimu apsivalyta karma leido tuos vartus regėti, pro juos ir praeina. Jis savo gyvenimą paskiria kitų žmonių labui taip, kaip pasirenka.

Šis laikas kasmet atliekančiam savianalizę žmogui atskleidžia, kurie jo tikslai ko buvo verti. Todėl šio mėnesio eiga padeda pasitvirtinti prasmingiausius prioritetus. Karmos valdovas Saturnas, šio ženklo valdovas, kiekvienam pagal nuopelnus tiksliai atseikėja, taigi, nei daugiau, nei mažiau. Jeigu vidinė ramybė ir geri įvykiai Jus tuo laiku lydi, vadinasi, karmos valdovas Jums palankus. Jeigu vidinę įtampą ir sunkias situacijas patiriate, rimtai susimastykite apie savo gyvenimo prasmę ir tikslus, kol dar galite.

Aukštesnių tikslų turėtojas, pats juos įgyvendinantis, vienaip gyvena, o mažesnių – kitaip. Šiuo metu naujos jų įgyvendinimo galimybės gali atsiskleisti. Ypač sunku tuo laikotarpiu gali būti žmonėms, kurie savo tikslus nori įgyvendinti svetimomis rankomis, patys nieko nedarydami arba ieškodami tų, kurie už juos jų gyvenimą sėkmingai gyventų. Sunku jiems Saulei keliaujant Ožiaragiu, tačiau ir dabar jie nori, kad tą sunkumą kiti perimtų. Tie, kurie tikslų neturėjo, gali lyg įstrigę pasijusti su visomis pasekmėmis.

Vadinasi, kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmė priklauso nuo jo išsikeltų tikslų ir būtinai – nuo jų savarankiško įgyvendinimo. Tai reiškia, kad kiekvienas pats atsako už savo sielos gyvenimą ir žemiškosios Paskirties įvykdymą, o ne kitas.

Žmogus, galvojantis, vien apie savo kūną, emocingai reaguojantis į savo ligas ir išorės gyvenimą bei santykius, nesvarbu, koks jo intelektas ir išsilavinimas, pagal tokį savo požiūrį ir tikslus nusižymi, todėl jo tikslai labiau savanaudiški, į išorę orientuoti. Toks scenarijus kuriasi, kaip kiti jo atžvilgiu turėtų elgtis, todėl negali nenusivilti, vadinasi, pats sau kančią susikūręs auka jaučiasi, kitus ir esamas sąlygas kaltindamas.

Žmogus, besivadovaujantis aukštesniais idealais, pamažu širdies link žengia, vadinasi, į vidų. Toks savo gyvenimą atsakingai gyvena, nieko iš kitų nereikalaudamas, suprasdamas, kad nuo jo vidinių savybių priklauso visos sėkmės ir nesėkmės, kaip ir geros bei blogos būsenos.

Karmos valdovas Saturnas visados padeda tiems, kurie dirba, tačiau negailestingas tinginiams, puikuoliams ir pasipūtėliams. Jis natūraliai priverčia žmogų ugdytis tolimesniam Keliui reikiamas savybes: atsakingumą, valią, kantrybę, ištvermę, discipliną, kryptingumą, mokėjimą sistemingai dirbti. Jas ugdantis savaime keičiasi tikslai, prioritetai ir naujai pamatoma gyvenimo prasmė.

Visas iki tol aiškintas Zodiako ženklų pamokas išmokęs žmogus atsakingai dirbdamas savo širdyje patiria užgimstant Dievo kūdikį, o tai visą jo gyvenimą iš esmės pakeičia. Dabar jis ne teoriškai, o savo gyvenimo patirtimi žino, kaip tamsioji prigimtis, pasitelkusi baisų savanaudiškumą ir puikybę, įvairias mentalines programas ir virusus, tą kūdikį buvo užspaudusi savo tamsoje. Dabar jis labai giliai ir skaudžiai patiria, kas iš tiesų yra Tamsa ir kas – Šviesa, todėl nebenori net prisiminti to laiko, kada viską matė, kaip Tamsa jam rodė, kartais net tuos jos rodymus Šviesa laikydamas.

Dabar jis žino, kad tik Kelio pradžioje esančiajam atrodo, jog į Šviesą veda platus kelias, o iš tiesų jis siaurutis, todėl kiekvienas pats turi savąjį rasti, nors pradžioje lyg ir kartu su kitais eina. Jam dabar labai praverčia Tikėjimas, sušildantis net šalčiausiuose ledynuose, atveriantis kelią ten, kur jo nebesimato. Dabar supranta, kad kol žmogus neturi Tikėjimo, jis negali iki galo patirti ir Meilės, nors jam regis, jog yra kitaip, todėl vidinis šaltis jį stingdo. Savo viduje šaldamas jis ieško išorėje tų, kurie jį sušildytų, todėl būtinai nusivilia, nes ir kiti ieško to paties, tą poreikį meile vadindami. Vienų širdys šaltesnės, kitų kiek šiltesnės, atsižvelgiant į karmą. Kuo širdis šaltesnė, tuo labiau žmogus linkęs kitus skaudinti ir iš jų reikalauti, nes negali jo širdis dėl sunkios karmos per kitus atšilti. Kuo ji šiltesnė, tuo mažiau reikalauja, o pats duoda dalydamasis taip, kaip pasirenka.

Siekiant atšilti, savo egoizmą reikia pergalėti ir savo transformuotą valią Kūrėjui paaukoti, meldžiant, kad priimtų ir savąja paverstų. Tas, kuriam Kūrėjas tą malonę suteikia, savyje pajunta Dieviškąjį kūdikį, užgimstantį savo Didžiajam darbui. Toks vykdo savo Paskirtį, nors ir kokia ji būtų, ir visus myli harmoninga dieviškąja meile, o ne emocinga, nuo išorinių dirgiklių priklausančia. Toks žmogus tampa Dvasios Šviesos kristalu, nuolatos Dvasios Šviesą pritraukiančiu ir aplinkoje išspinduliuojančiu tarsi koks didelis kalnas. Jis kaip tas Vienaragis Blogį savimi išdegina. 

Dešimtoji – Ožiaragio pilnatis

Dieviškoji akis, Aukščiausių tikslų ir Dharmos vykdymo šventė, Dangaus atsivėrimas ir Dieviškojo kūdikio atėjimas į Žemę.

Šaltinis: A.Ilgevičienė „Pirminės šventės“

                Gruodžio 22 d. 19 val. 50 min. Lietuvos laiku stoja Ožiaragio pilnatis.