Išsiblaškymas – charakterio savybė, pasireiškianti nesugebėjimu susikaupti ir sutelkti dėmesio į vieną ar kitą objektą. Išsiblaškę žmonės nedrausmingi ir neorganizuoti, nuolat kur nors vėluoja, nuolat ką nors pamiršta, painioja vardus, įvykius.

Išsiblaškymas – tokia būsena, kai asmuo ties niekuo negali ilgiau sutelkti savo dėmesio arba negali laisvai jo perkelti į kitą objektą. Išsiblaškymas gali būti dvejopas: įprastas – kai žmogus negali ties kuo nors ilgiau sutelkti savo dėmesio ir, priešingai, kai žmogus visą savo dėmesį sutelkia į vieną kokį nors įvykį, reiškinį ar mintį, o visa kita jam tarytum neegzistuoja.

Išsiblaškymas ypač nepakenčiamas žmonių tarpusavio santykiuose. Dėl nesugebėjimo susikaupti, kartu žioplumo ir aplaidumo, labai sunku bendrauti, kartais tai apskritai neįmanoma. Be sugebėjimo valdyti dėmesį, susikaupti neįmanoma jokia elgesio kultūra. Didėjant savidrausmei ir savikontrolei išsiblaškymas mažėja.

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 159