Egocentrizmas (lot. ego – „aš“ + centrum – „vidurys“) – tai padidėjęs dėmesys sau, savojo „Aš“ laikymas viso ko centru.

Nors egocentrizmas yra asmenybės savybė, artima egoizmui, bet su egoizmu negalima jo tapatinti. Pagrindinis egocentrizmo tikslas yra ne nauda, o savojo „Aš“ iškėlimas. Egoistiškas – tai pirmiausia savanaudiškas žmogaus elgesys, kai savi interesai tenkinami kitų asmenų sąskaita. Egocentrikas gali elgtis ir kaip egoistas, bet ne todėl, kad jis būtinai savo interesus priešintų kitų interesams, bet dažniausiai dėl to, kad jis svetimų interesų nemato ir nesuvokia. Kai kuriais atvejais egocentrikas gali pasielgti net altruistiškai, bet jo elgesio motyvai iš esmės bus egocentriški.

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 100