Kerštas – atpildo forma skriaudikui. Priešybė – atlaidumas. „Siekimas padaryti bloga kitam, ko mes neapkenčiame, vadinama pykčiu, siekimas atsilyginti už patirtą blogį – kerštu“ (filosofas Benediktas Spinoza).

Dorovės požiūriu, kerštas negali būti veiksminga priemonė atsiteisti ir sureguliuoti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus, nes jis tik sudaro lygybės ir teisingumo regimybę. Iš tikrųjų kerštas sukelia dar didesnį priešiškumą ir neapykantą. Doras žmogus turi būti teisingas, bet ne kerštingas. Todėl kilnu skriaudikui atleisti ir vengti už blogį atsilyginti blogiu. Senovės Graikijos filosofas Epiktetas, kai jo paklausė, kaip galima atkeršyti savo priešui, atsakė: „Stenkis jam padaryti kuo daugiau gera“.

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 174