Dėmesingumas – charakterio savybė, pasireiškianti gebėjimu sutelkti savo dėmesį į kokį nors objektą.

Žmogus, išsiugdęs dėmesingumą, dėmesį visuomet gali nukreipti į konkretų objektą arba perkelti jį į kitą pageidaujamą veiklos sritį. Dėmesingumas – viena būtinų žmonių bendravimo sąlygų, pagrįsta gebėjimu atidžiai išklausyti pašnekovą. „Mokėti kantriai, dėmesingai išklausyti kitą – apskritai gana reta žmogaus savybė ir, jeigu norite, net vienas svarbiausių ir beveik neklaidingų vidinės kultūros rodiklių“ (vokiečių filosofas etikas, klasikinės filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas).

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 62