Siekiamas tikslas liudija apie žmogaus veiklos kryptingumą bei jo savarankiškumą. „Esama žmonių, gyvenančių be jokio tikslo, jų kelias žemėje tarsi šapo upėje: jie neina, o yra nešami“ (romėnų filosofas, poetas ir valstybės veikėjas Seneka). Tikslų esti įvairių: artimų ir tolimų, situacinių ir ilgalaikių, galutinių ir aukščiausiųjų. Siekiant pastarųjų tikslų, pasitarnauja žemesni, situaciniai. Aukščiausieji tikslai yra galutiniai, įprasminantys žmogaus veiklą ir jo gyvenimą.
Siekdamas užsibrėžtų tikslų, žmogus renkasi tam tikras priemones, kurios glaudžiai susijusios su jo siekiais. Jeigu nėra realių priemonių tikslams, tai ir patys tikslai nekyla arba jie būna nerealūs. Antra vertus, priemonės turi atitikti tikslus. Negalima siekti kilnių tikslų nedoromis priemonėmis. Tikslų neatitinkančios priemonės kompromituoja pačius tikslus, neretai juos visiškai sužlugdo. „Nėra tokio kilnaus tikslo, kuris pateisintų negarbingas priemones“ (Vokietijos ir JAV fizikas, visuomeninis veikėjas humanistas Albertas Enšteinas).
Šaltinis:
V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 315