Individualizmas (pranc. individualisme; lot. individuum – „kas neskaidoma, atskira būtybė“) – asmens siekimas išreikšti savo individualumą ir nepakartojamumą.

Individualizmo nuostata teigia besąlygišką kiekvieno žmogaus teisę į laisvę ir nepriklausomybę, iniciatyvą, aktyvumą ir savo asmeninio gyvenimo bei vidinio pasaulio neliečiamybę ir apsaugą nuo kitų asmenų ar valstybės kišimosi. Individualizmas grindžiamas asmenybės absoliučios vertės, nepakartojamumo, unikalumo pripažinimu. Jis visai neskatina ignoruoti dorovės ar teisės normų. Priešingai, individualizmas skatina stiprų atsakomybės jausmą už savo veiksmus ir poelgius. Tačiau jis negali būti perdėtas. Atskiro individo suabsoliutinimas ar supriešinimas su kitais asmenimis gali pasireikšti egoizmu.

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 153