Empatija (gr. empatheia – „stipri aistra, įsijautimas“) – etikos ir psichologijos sąvoka, žyminti žmogaus gebėjimą įsijausti į kito pasaulį ir jo išgyvenimus, pasijusti kito vietoje.

Empatija – būtinas žmogaus komunikacinių sugebėjimo elementų, be kurio nėra nuoširdaus, atviro, įsiskverbiančio ir autentiško bendravimo. Išskiriamos trys empatijos fazės: pirmoji – partnerio emocinės būsenos atpažinimas ir jos supratimas, noras ir gebėjimas įsiskverbti į kito pasaulį; antroji – jausmo, būdingo partneriui, bendras išgyvenimas, emocinis asmenų suartėjimas; trečioji – gebėjimas perduoti partneriui savo išgyvenimus ir pasiekti abipusį rezonansą.

Nors empatija plačiai vartojama kaip psichologijos sąvoka, vis dėlto jos dorovinis turinys irgi labai akivaizdus. Empatija suponuoja atitinkamas dorovines sąvokas: žmoniškumą, meilę, gailestingumą, užuojautą ir kt. Empatija – tai atvira dorovinė nuostata partnerio atžvilgiu, pasireiškianti abipusiu pasitikėjimu, palankumu, tarpusavio supratimu, užuojauta.

Šaltinis: V.Žemaitis „Etikos žodynas“, 2005, psl. 106