Sausio 13 d. 7 val. 1 min. prasideda naujas Mėnulio ciklas – stoja jaunatis Ožiaragio 24 laipsnyje. D.Radjaro knygoje „Astrologinė mandala“ šis laipsnis apibūdintas taip:

„Moteris, stojanti į vienuolyną“.

„Ožiaragio 24^o“ autorė R.Fumizki (Japonija)

Vienuolynas – tai vieta, kurioje yra galimybė atitrūkti nuo visuomenėje įprastų kasdienių rūpesčių tam, kad nurimti ir apmąstyti savo elgesio motyvus, prioritetus. Čia žmonės eina vedami skirtingų motyvų. Vieniems – tai pabėgimas nuo nepakeliamo šeimos ar visuomenės spaudimo, kitiems – tai galimybė ramiai siekti dvasinio idealo, kuriam čia skiriamas visas laikas ir darbai. Šis simbolis primena apie laiko praleidimą apmąstymuose ir atsidavimą dvasiniam, sąmoningesniam gyvenimui ir kilnesniems tikslams. Žmogui patekus į ramią, nuošalią aplinką, daug lengviau suvaldyti savo neramų protą bei įsisiautėjančias emocijas. Tai nuoroda ir į tai, kad šalia išorinio gyvenimo didelę reikšmę vidinei harmonijai palaikyti turi vidinis darbas, kuriam taip pat svarbu rasti bei skirti savo laiko. Būtent ramybės būsenoje žmogus gali visai kitaip pažvelgti į tai, kas jis yra, ką daro ir galvoja, nes tik atsisakęs savo egoistinės dalies, gali atrasti save tikrąjį. Vienuolynas – tai savotiškas slenkstis, kurį peržengus atsiduri arčiau dangaus. Tačiau įeinant svarbu prieangyje palikti visus savo asmeniškumus.

Anksčiau, ieškant vidinės ramybės ir dvasingumo, paprasčiausias kelias buvo atsiskirti nuo išorinio gyvenimo peripetijų ir atsiduoti vienuolystei. Dabartinis laikmetis kelia kitokius reikalavimus: žmogus yra pajėgus atlikti vertybinį pasirinkimą, atrasti ir išlaikyti vidinę harmoniją, neatsitraukdamas nuo išorinio gyvenimo įsipareigojimų. Išorinės kasdienės situacijos – tai atlikto pasirinkimo patikrinimai ir vidinės ramybės išbandymai. Vienuolynas – lyg širdis arba centras, kuriame reikia stengtis išlikti net ir audringiausiomis išorinėmis aplinkybėmis.

(paruošta pagal D.Rudhyar „An Astrological Mandala“ ir L.Hill „The Sabian Oracle: 360 Degrees of Wisdom“)