Mėnulio tranzitas Šaulio ženklu

Tikėjimo, religinės, mokytojavimo, pranašysčių ir teisingumo karmos išėjimo laikas.


Energija tuo metu komponuojasi stipriai. Tai viena iš aukščiausių šio ciklo energijų, todėl kiekvienas priims jas savaip.

Iš tiesų dvasingi ir idėjiniai žmonės jaus pakilimą. Jiems gali atsiverti naujos dimensijos, Žinojimas, ateiti Mokytojas. Jie gali suvokti savo gyvenimo Paskirtį, atrasti tai, ko senai ieškojo, pasiekti tai, ko siekė, suprasti tai, ką turėjo suprasti. Kuo mažiau orientuojamasi į Dvasią, tuo daugiau tuo metu jaučiama įtampa, irzlumas. Kyla daug painiavos.

Rimtai susimąstyti reikėtų tiems, kam tuo metu prasideda ar paūmėja reumatas, atsiranda kraujo sudėties pakitimų, ima skaudėti kelio girnelė, kažkas atsitinka šlaunikauliui, kryžkaulio kaului, klubų sąnariams, gaktikaulio kaulams ar sąnariams. Ligos priežastis slypi neteisingame, o gal net iškreiptame Tikėjimo, mokytojavimo ar Teisingumo supratime.

Tikėjimo ir religinė karma susijusi su fanatizmu, kai viena Tikėjimo rūšis priešpastatoma visoms kitoms, apšaukiant jas klaidingomis, o gal net blogio jėgų siųstomis. Tikėjimas Aukščiausia Jėga, Bendrąja Sąmone ar, tebūnie, Dievu padeda save ir visą pasaulį, kaip ir Kosmosą, matyti permanentinėje (nenutrūkstamoje) sąsajoje, suprantant, kad viskas yra viena nedaloma Visuma. Toje Visumoje visi pasauliai ir daiktai, kaip ir filosofijos, randa savo vietą ir negali būti iš jos išskirti. Šitaip suvokiant, visi procesai, vykstantys su Jumis, kaip ir su kitais, tampa natūralūs. Juos net galima paaiškinti (tai bandoma daryti ir šioje knygoje). Nė vienas tų procesų nėra nei geresnis, nei blogesnis. Jie tiesiog tampa vienas kito papildiniais. Taip mąstant, fanatizmui, kaip ir labai konkrečioms pranašystėms, nebelieka vietos.

Tai vadinama plačiu suvokimu.

Bendroji Sąmonė, žinodama įvairius Žemėje gyvenančiųjų suvokimo lygius, per pakankamai švarius žmones, kuriuos mes dabar vadiname tikraisiais Pranašais, perdavė įvairias Tikėjimo rūšis, tinkančias įvairiems sąmonės lygmenims. Kitaip tariant, kiekviena religija atspindi Dieviškumą taip, kaip žmonės, kuriems ji taikoma, sugeba tą Dieviškumą suprasti. Vadinasi, kiekviena religija ar dvasinė kryptis kalba apie Dievą sava samprata. Ginčytis, kuri Tikėjimo rūšis teisingesnė, absurdiška. Lygiai taip pat mes žinome daugybę filosofijos krypčių: vieniems artimesnė viena, kitiems – kita. Tą patį matome ezoterinėse kryptyse, kurios taip pat neturėtų būti niekieno neigiamos, nes jos tokios pat nepačiupinėjamos ir nepatikrinamos, kaip ir jau minėtos religijos ar filosofijos. Juokinga ir liūdna, kai ezoteriką neigia tie, kurių nagrinėjimo objektas taip pat neaiškus...

Tiek religijose, tiek filosofijoje, tiek ezoterikoje yra nedidelė dalelė Sielų, dirbančių iš Pašaukimo, tačiau didžioji dalis tik dengiasi tų pavadinimų skraistėmis ir vaidina savo spektaklį. Vadinasi, paskutinės instancijos teisė neapibrėžtuose ir nepačiupinėjamuose dalykuose neįmanoma. Jei kas ir bandytų tokią instanciją sukurti, gautume tik dar vieną seimą, į kurį lendama norint geriau gyventi ir būti svarbiu sau ir kitiems. Pašaukimas gi reikalauja atsisakyti savęs ir daryti dėl kitų... Mažai tokių visose sferose... Žiną Pašaukimą gerbia vieni kitus, nes jų atviros širdys nežino ambicijų, pavydo ir neapykantos darančiam kažką kitaip, todėl joms svetimas fanatizmas.

Įsikalbėti Pašaukimą, Kelią ar Idėją lengviau. Toks įsikalbėjimas arba įkalbėjimas žadina fanatizmą. Šiuo atveju iš visų tikėjimo ar filosofijos rūšių išskiriama viena, kaip pati teisingiausia. Istorija žino daugybę pavyzdžių, kai religijos tapdavo užkariavimų idėja, kai dėl jų buvo žudomi ir plėšiami žmonės. Negi Dievas vertė deginti plačiau mąstančius žmones ant inkvizicijos laužo? Tikrasis Tikėjimas nevaldo ir nežudo. Jis atgaivina Sielas ir prikelia jas jų Darbui. Tikėjimo rūšys, įvestos tikrųjų Pranašų, bet iškreiptos nesuprantančiojo Dieviškosios Vibracijos, godaus žmogaus proto, išsigimsta fanatizme. Taip formuojasi Tikėjimo ir religijų karma.

Yra tokių, kurie netiki Dievą. Tai jų teisė. Jei jie neprimeta savo netikėjimo kitiems, tai ir lieka jų teisė. Tačiau jei jie ima reikalauti, kad netikėtų ir aplinkiniai ar net tyčiojasi iš tikinčiųjų, jie taip pat susikuria Tikėjimo ir religijų karmą.

Dar kiti, tam tikru ypač sunkiu gyvenimo tarpsniu, nesuprasdami, kodėl jiems vis nesiseka, arba, nesuvokdami, kodėl jų gyvenimas ištisinė kančia, ar kodėl jie turi patirti akivaizdžią neteisybę, kitaip tariant, nesuprasdami jau anksčiau minėtų savų ir svetimų poelgių, prastų įvykių ir Dieviškojo Teisingumo sąsajų, praranda Tikėjimą ir nusisuka nuo Dievo. Jei jie tuo metu sugebėtų plačiau pamatyti pasaulį ir save jame, jei giliau suprastų priežasties ir pasekmės dėsnį, veikiantį erdvėje, o ne tik mums suprantamame laike, taptų aišku, kad savo gyvenimu dabar mes mokame už praeitų ir šio gyvenimo nesupratimus, tol, kol pagaliau suprasime. Tad ne Dievas kaltas, o mūsų nesupratimas. Kaip jau bebūtų, žmogus suklupęs Tikėjimo išbandyme, taip pat susikuria Tikėjimo karmą. O gal buvo duoti atsidavimo Dievui įžadai, kurie buvo sulaužyti?

Visa tai ypač aktualu tiems, kurių Juodasis Mėnulis, pažeistas arba retrogradinis Saturnas ar Jupiteriu, Baltuoju Mėnuliu, Uranu, Chironu, Neptūnu pažeistas Ketu yra Šaulyje.

Kategoriškos pranašystės sukuria didelę karmą. Tai itin aktualu dabar, kai erdvė labai paslanki ir situacijos gali keistis gal net kelis kartus per dieną. Pranašyste užprogramuotas žmogus sustabdo savo evoliuciją, pasąmonėje stengdamasis ją įvykdyti. Evoliucija – vienas iš Visatos pagrindinių principų. Žmogaus laisvas pasirinkimo principas – viena svarbiausių vertybių Šviesos hierarchijoje. Už bandymą pristabdyti evoliuciją ir daryti įtaką Pasirinkimui kenčia pranašautojas. Vieni atsineša tą karmą iš praeities ir, deja, dažnai vėl daro tą patį, kiti formuojasi ją dabar... Taip sukuriama tiek pranašysčių, tiek melagingo mokytojavimo karma.

Pasaulyje Tikrųjų Mokytojų – Guru – vienetai. Dabar jų pasipylė kaip iš gausybės rago, kaip ir pranašautojų ar pranašų. Mokyti gali tik tas, kuris iš tiesų pats gyvena taip, kaip skelbia, tiek išoriškai, tiek viduje. Nedaugelis tai sugeba. Daugelis įsikalba sau vaidmenį, kurį stengiasi tobulai atlikti, tačiau ir geriausias aktorius pavargsta, todėl tomis minutėmis ir išryškėja tokio „Guru“ tikroji esmė. Žinoma, kad tokie žmonės susikuria mokytojavimo karmą. Tikro Mokymo iškreipimas taip pat gimdo šią karmą.

Tikrojo Mokytojo išdavystė taip pat gimdo karmą. Tikrasis Mokytojas kiekvienam vienas. Pretendentų į jį dabartiniame pasaulyje – daugybė. Skirtumas tarp Pretendento ir Mokytojo tas, kad Mokytojas, matydamas, kad jo mokiniui reikia platesnio pažinimo, pats gali jį siųsti pas kitus Mokytojus, jokiu būdu nekaltindamas jo išdavyste, o visada suprasdamas savo mokinį, kas beatsitiktų, iš tiesų prisiimdamas jo nesupratimo pasekmę. Tikrasis Mokytojas skatina Mokinio vidinę Šviesą, kuri gali šviesti tik tikroje Laisvėje. Tai mirtį nugalintis ryšys, nes jis amžinas. Kiekvienas turi tokį Mokytoją aukštuosiuose planuose, tačiau tik itin retais atvejais jis būna Žemėje. Todėl tikrieji ieškotojai, kurie jau ima jausti savo Amžinąjį Mokytoją širdyje, gali būti jo siunčiami pas vieną ar kitą žemiškąjį Mokytoją dėl vienų ar kitų dalykų. Tai, kaip mokymas universitete, kai mokomasi ne pas vieną dėstytoją ar profesorių. Argi reikia prie kažkurio jų prisirišti? Argi galima laikyti nors ir gerą profesorių vieninteliu savo Mokytoju, ypač jei širdis nenori su tuo sutikti?

Pretendentai į Guru stengiasi pririšti pasekėjus prie savęs, sakydami, kad jie vieninteliai jų mokytojai ir kad tik jiems priklauso Tiesa, kad jie yra Dievas, kuris gali viską. Kai kurie tiesiog savo mokymą priešpastato kitiems (kaip tai daro didelė dalis dabartinių religijų), įvertindami jį kaip aukščiausią, atsiranda draudžiamos arba nepageidautinos literatūros, apribojamas bendravimas ir pan. Yra tų, kurie tiesiog „nepageidauja“, kad jų nariai lankytųsi kitų mokymų grupėse, mokytųsi kitų praktikų. Tuos, kurie taip elgiasi, įvardija „prastais mokiniais“, o paklūstančius – „gerais“. Taip propaguojama meilė ir laisvė, kad būtų galima atsidavusių mokinių energija papildyti savo egregorą arba sustiprinti savo galią. Tokie „Guru“ ne tik susikuria mokytojavimo karmą, bet niekaip nesugebėdami įveikti savo puikybės išbandymo ir išbandymo galiomis, išduoda savo Amžinąjį Mokytoją.

Teisingumo karma sukuriama tiek neteisingai apkaltinus kitą, tiek išduodant aukščiausiąjį Teisingumą, t.y. suprantant Kosminius Įstatymus veikiama priešingai.

Ši aprašytoji karma ir pasireiškia šiuo laikotarpiu tiek kiekvieno žmogaus, tiek mažų bei didelių kolektyvų, tiek valstybių ar egregorų mastu. Išryškėja pasaulėžiūriniai ir religiniai konfliktai, problemos per teisuoliškumą ir norą mokytojauti. Tų dienų teismai – karminiai, todėl jie yra atpildas už darbus.

Galite gauti vieną ar kitą pranašystę-suvokimą, kuris po kurio laiko pildosi, galimi pranašiški sapnai. Tendencija „užsikabinti“ ties kuriuo nors mokymu ar filosofija.

Tuo metu patartina daug melstis, bendrauti su Dvasios Tėvu, Guru ar tiesiog sąmoningais žmonėmis, keliauti į šventas vietas, mokytis, vykti į užsienį arba nuspręsti tai daryti, skaityti religinius, dvasinius ar filosofinius veikalus. Galite kilti į kalnus ir juose medituoti arba pradėti kopimą į viršukalnę. Tuo metu prasivalę žmonės gauna švarią ir gryną informaciją, o neprasivalę užsikabina už astralinių esybių, siekiančių savirealizacijos materialioje erdvėje per žmones, siekiančius to paties.

Rimtiems kandidatams į ieškotojus ir ieškotojams galimas išbandymas Tikėjimu arba jo pradžia. Tikrai to nusipelnę gali būti pakviesti į kurią nors ypatingą Žemės vietą, kur vyksta tikrieji nežemiški Pašventimai. Tai pasireiškia nebyliu šauksmu kviečiamojo širdyje, kai žmogus sako: „mane šaukia ta vieta“, ir susidaro visos sąlygos į ją nuvykti. Jei sąlygų nuvykti dar nėra, vadinasi, tai buvo šauksmas ruoštis, po kurio laiko sąlygos vis tiek atsiras. Jei sąlygų vis nėra (negalima jų „pritempinėti“), vadinasi, tai buvo ne šauksmas, o iliuzija, kylanti iš norų ir emocijų. Kažkas, be abejo, tokį šauksmą gali išgirsti jam pritaikytu laiku. <...>


Padės akmenys: turkis, mėlynas ar geltonas safyrai, geltonas ar auksinis topazas (dvasios žmogui), lazuritas, chrizokola, jolitas arba kordieritas.


Ištrauka iš A.Ilgevičienės knygos "Akmenų knyga, arba žingsnis į platesnį suvokimą" II tomo, 1 dalies.

Šiandien

Planetų padėtys

Saulės teka ir laida Vilniaus laiku

Svečiai