Kritiškumas – dorovinė žmogaus charakterio savybė, pasireiškianti gebėjimu analitiškai vertinti trūkumus, blogybes, ydas, norint jas pašalinti.

Šis periodas skirtas Kosminiam žmogui tapusiajam pasiruošti lemiamai Pasiaukojimo Misterijai ir visiškam Išsilaisvinimui. Daugybę įsikūnijimų truko tas Kelias. Jam dabar nebereikia nieko – nei turtų, nei šlovės, nei valdžios, nei kitų žmonių rūpinimosi ar jų vertinimo, nei paties žinojimo. Jo norai ir mintys ištirpo Kosminio Kūno platybėse. Jis jaučiasi esąs tuščias indas, kuris iš tiesų yra kupinas Meilės. 

           M.K.Čiurlionis Saulė eina Žuvų ženklu, 1906/7 m.

Veidmainiavimas – neigiama charakterio savybė, pasireiškianti apsimetimu, kai sakoma viena, o galvojama kita.

Noras – valios procesas, nusakomas aiškiu tikslo įsisąmoninimu ir jo siekimu.

Dėmesingumas – charakterio savybė, pasireiškianti gebėjimu sutelkti savo dėmesį į kokį nors objektą.

Vyriškumas – teigiama charakterio savybė, pasireiškianti gebėjimu veikti ryžtingai ir tiksliai sudėtingose situacijose, kontroliuoti impulsyvius savo protrūkius, įveikti baimę, susitvardyti ir sutelkti visas jėgas užsibrėžtam tikslui siekti.

Užuojauta – teigiamas dorovinis jausmas, emocinė žmoniškumo apraiška. Gebėjimas užjausti – viena elementarių ir kartu fundamentalių žmogaus savybių, visiškai nesavanaudiška, priešinga savimeilei ir egoizmui. 

Draugystė – intymi artimų žmonių bendravimo forma, pagrįsta pažiūrų ir interesų bendrumu.

Maurice Leloir, D'Artanianas ir trys muškietininkai, graviūra, 1894 m.

Kantrybė – teigiama dorovinė charakterio savybė, pasireiškianti žmogaus gebėjimu ištverti sunkumus ir nemalonumus.

Kantrybė, S.Behamo graviūra, 1540 m. 

Šiame kalendoriuje galite rasti informaciją apie:

Mėnulio fazių kaitą; 

Saulės ir Mėnulio dienas, jų patekėjimo laiką (Vilniuje);

Mėnulio ir kitų planetų perėjimą į Zodiako ženklą;

Neefektyvaus Mėnulio periodus;

Mėnulio ir planetų tarpusavio aspektus.

*Kalendoriuje nurodytas Lietuvos laikas, kuris nuo GMT skiriasi - 2 val.

Optimizmas (lot. optimus – „geriausias“) – etikos sąvoka, išreiškianti žmogaus tikėjimą geresne ateitimi, gėrio pergale prieš blogį, galimybėmis tobulėti.

Kerštas – atpildo forma skriaudikui. Priešybė – atlaidumas. „Siekimas padaryti bloga kitam, ko mes neapkenčiame, vadinama pykčiu, siekimas atsilyginti už patirtą blogį – kerštu“ (filosofas Benediktas Spinoza).

Harmonija (gr. harmonia – „darna“) – sąvoka, nusakanti tokią žmogaus dvasinę būseną, kai pamažu, visapusiškai išsiugdomos visos pagrindinės žmogaus, kaip asmenybės, savybės: jausmai, emocijos, intelektas, valia.

Paslaugumas – teigiama dorovinė charakterio savybė, pasireiškianti dėmesingumu kitiems žmonėms, siekimu jiems padėti.

Per Ožiaragį Žemėje užgimęs Dieviškasis vaikas savo tarnystės žmonijai imasi, atverdamas jai neišsenkantį apsivalymo šaltinį. Jis mokina tuos, kurie juo seka, tą šaltinį savyje atverti, kad jie vėliau, jam Žemę palikus, kitus toliau mokintų tą šaltinį savyje surasti.

Tas šaltinis iš Šaulyje prisiimtos Idėjos dvasinio egregoro išteka, todėl Dvasia tikintis iš dvasinio šaltinio geria, o ja netikintis – visados ištroškęs.

Du yra šaltiniai: gyvojo ir mirusio vandens, todėl kiekvienas žmogus pagal savo širdies kokybę jį suranda. Tas, kurio širdyje Meilė gyvena, gyvąjį vandenį geria ir su kitais juo dalijasi per savo kūrybą, o tas, kurio širdyje puikybės angis susiraičiusi tūno – mirusį, todėl jo kūrybą – tai „mirties“ kūrybą.

M.K. Čiurlionis. Saulė eina Vandenio ženklu, 1906/7 m.

Egocentrizmas (lot. ego – „aš“ + centrum – „vidurys“) – tai padidėjęs dėmesys sau, savojo „Aš“ laikymas viso ko centru.

Įprotis – tai patvari žmogaus elgsena, automatiškai kartojama tapačiose situacijose. Įpročiai paprastai susiklosto stichiškai, sąmonė jų nekontroliuoja arba menkai juos kontroliuoja.

Išsiblaškymas – charakterio savybė, pasireiškianti nesugebėjimu susikaupti ir sutelkti dėmesio į vieną ar kitą objektą. Išsiblaškę žmonės nedrausmingi ir neorganizuoti, nuolat kur nors vėluoja, nuolat ką nors pamiršta, painioja vardus, įvykius.